Kai skambutis iš užsienio apverčia gyvenimą aukštyn kojomis
Niekas niekada nėra pasirengęs tokiam skambučiui. Kai telefone pasigirsta žinia, kad artimas žmogus mirė kitoje šalyje, pasaulis tiesiog sustoja. Pirmosios minutės, valandos ir dienos yra tarsi migloje – emocijos užgožia racionalų mąstymą, o kartu iškyla dešimtys praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti greitai.
Per daugiau nei dešimtmetį dirbdami šioje srityje, matėme šimtus šeimų, kurios susidūrė su tokia situacija. Ir kaskart pastebime tą patį – tie, kurie žino, ką daryti pirmąsias 24 valandas, vėliau išvengia daugybės komplikacijų, papildomo streso ir netgi finansinių nuostolių. Todėl šiame straipsnyje norime pasidalinti konkrečiu veiksmų planu, kuris padės jums išlikti susikaupusiems ir priimti teisingus sprendimus net ir sunkiausią gyvenimo akimirką.
Pirmieji žingsniai: kas turi būti padaryta per pirmas 2-3 valandas
Kai tik sužinojote žinią, pirmiausia – duokite sau laiko ją suvokti. Taip, skamba paradoksaliai, nes dabar kalbėsime apie veiksmus, bet tikrai svarbu neveikti impulsyviai. Pasiimkite bent 15-20 minučių, atsikvėpkite, jei įmanoma – pasikalbėkite su dar vienu šeimos nariu.
Pirmas praktinis žingsnis – surinkite visą turimą informaciją. Užsirašykite:
– Tikslią mirties vietą (miestą, ligoninę ar kitą įstaigą)
– Kas jums pranešė apie mirtį (ligoninė, policija, ambasada, draugas)
– Ar turite kontaktinio asmens vardą ir telefono numerį užsienyje
– Ar žinote preliminarią mirties priežastį
Šie duomenys gali atrodyti akivaizdūs, bet patikėkite – emocijų apimti žmonės dažnai pamiršta pasiteirauti elementarių dalykų, o vėliau tenka skambinti atgal ir ieškoti informacijos.
Toliau – skubiai susisiekite su Lietuvos ambasada ar konsulatu toje šalyje. Tai ne formalumas, o būtinybė. Konsuliniai darbuotojai yra tie žmonės, kurie padės jums naršyti svetimos šalies biurokratijoje. Jų kontaktus rasite Užsienio reikalų ministerijos svetainėje. Daugelis ambasadų turi 24/7 skubios pagalbos linijas būtent tokiems atvejams.
Kai skambinate į ambasadą, būkite pasirengę pateikti:
– Mirusiojo pilnus asmens duomenis
– Paso numerį (jei turite)
– Savo giminystės ryšį su mirusiuoju
– Visą informaciją, kurią jau surinkote
Dokumentų klausimas: ko reikės ir kaip tai gauti
Dabar prasideda dokumentų maratonas, ir čia labai svarbu suprasti, kad kiekviena šalis turi savo tvarką. Bet yra dokumentų, kurių reikės beveik bet kuriuo atveju.
Pirmiausia – oficialus mirties liudijimas. Jį išduoda tos šalies, kurioje įvyko mirtis, atitinkamos institucijos. Dažniausiai tai ligoninė arba vietinės valdžios įstaiga. Šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas (arba patvirtintas Apostille žyma, jei šalis yra Hagos konvencijos narė).
Čia svarbi detalė – neskubėkite užsakyti vertimai patys. Pirmiausia pasitarkite su ambasada arba su palaikų pervežimo įmone, nes kai kurie vertimai turi būti daromi tik įgaliotų vertėjų. Jei padarysit netinkamą vertimą, vėliau teks viską kartoti iš naujo.
Taip pat reikės:
– Paso kopijos (mirusiojo)
– Jūsų paso kopijos
– Giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų (santuokos liudijimas, gimimo liudijimas)
– Jei asmuo mirė nelaimingo atsitikimo ar nežinomų aplinkybių metu – policijos protokolo
Vienas patarimas iš praktikos: pradėkite skenuoti ir fotografuoti visus dokumentus, kuriuos gaunate. Sukurkite atskirą aplanką telefone ar kompiuteryje. Tai labai palengvins bendravimą su įvairiomis institucijomis – galėsite greitai atsiųsti reikiamus dokumentus el. paštu.
Finansinė pusė: apie ką reikia pagalvoti iš karto
Žinome, kad apie pinigus kalbėti tokiu metu atrodo netinkama, bet būtent finansiniai klausimai dažnai tampa didžiausiu galvos skausmu vėliau. Todėl geriau kai kuriuos dalykus apsvarstyti iš karto.
Palaikų pervežimas iš užsienio nėra pigus. Priklausomai nuo šalies ir atstumo, išlaidos gali svyruoti nuo 2000 iki 8000 eurų ar net daugiau. Į šią sumą įeina: mirties liudijimo paruošimas, balzamavimas (privalomas tarptautiniam pervežimui), specialus cinko karstas, dokumentų tvarkymas, transportavimas.
Patikrinkite, ar mirusysis turėjo:
– Kelionių draudimą, kuris dengia repatriaciją
– Gyvybės draudimą
– Darbdavio draudimą (jei buvo komandiruotėje)
Jei turėjo – nedelsiant skambinkite draudimo kompanijai. Daugelis draudikų turi specialias procedūras tokiais atvejais ir gali net padėti organizuoti pervežimą. Bet svarbu pranešti jiems per pirmąsias 24-48 valandas.
Jei draudimo nebuvo, turėsite dengti išlaidas patys. Kai kurios palaikų pervežimo įmonės siūlo išsimokėtinai, bet tai reikia aptarti iš anksto. Taip pat galite kreiptis į Lietuvos ambasadą dėl galimos finansinės pagalbos – tokia pagalba egzistuoja socialiai pažeidžiamoms šeimoms, nors procedūros gana sudėtingos.
Pasirinkimas: pervežti karste ar kremavimas vietoje?
Tai vienas sunkiausių sprendimų, kurį reikia priimti greitai. Ir čia nėra teisingo ar klaidingo atsakymo – viskas priklauso nuo šeimos tradicijų, religinių įsitikinimų ir praktinių aplinkybių.
Palaikų pervežimas į Lietuvą leidžia palaidoti artimąjį namuose, surengti tradicines laidotuves, suteikti galimybę visiems artimiesiems atsisveikinti. Bet tai užtrunka – paprastai procesas trunka nuo 5 iki 14 dienų, kartais ilgiau. Ir tai brangu.
Kremavimas užsienyje su pelenų parvežimu yra greitesnis ir pigesnis variantas. Pelenai gali būti pervežti net per 3-5 dienas, o išlaidos paprastai 2-3 kartus mažesnės. Pelenų urną galima palaidoti Lietuvoje, išbarstyti ar laikyti namuose – pagal šeimos pageidavimą.
Svarbu žinoti: kai kuriose šalyse kremavimas yra standartinė procedūra ir palaikų pervežimas gali būti ypač sudėtingas arba net neįmanomas (pavyzdžiui, kai kuriose Azijos šalyse). Tokiais atvejais pasirinkimo iš tikrųjų gali ir nebūti.
Prieš priimdami sprendimą:
– Pasitarkite su kitais šeimos nariais
– Atsižvelkite į mirusiojo pageidavimus, jei jie buvo išreikšti
– Pasikonsultuokite su ambasada dėl vietinių įstatymų
– Pasikalbėkite su kelių pervežimo įmonių atstovais – jie gali papasakoti apie konkrečias to regiono ypatybes
Su kuo susisiekti ir kaip išsirinkti patikimą partnerį
Per pirmąsias 24 valandas jums reikės bendrauti su daugeliu institucijų ir žmonių. Sudarykime prioritetų sąrašą:
**Pirmas prioritetas (skambinti nedelsiant):**
– Lietuvos ambasada ar konsulatas toje šalyje
– Artimiausi šeimos nariai
– Palaikų pervežimo įmonė
**Antras prioritetas (per pirmąsias 12-24 valandas):**
– Draudimo kompanija (jei taikoma)
– Darbdavys (jūsų ir/arba mirusiojo)
– Laidojimo namai Lietuvoje
– Notaras (jei reikės skubių įgaliojimų)
Dėl palaikų pervežimo įmonės – tai labai svarbus pasirinkimas. Čia keli kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti:
Patirtis su konkrečia šalimi. Ne visos įmonės dirba su visomis šalimis. Pasiteiraukite, ar jie anksčiau yra vežę palaikus iš tos šalies, kur mirė jūsų artimasis. Jei taip – jie žinos vietines ypatybes ir turės kontaktų.
Skaidrumas dėl kainų. Rimta įmonė iš karto pasakys preliminarią kainą arba bent kainų intervalą. Jei jums sako “paskambinsime vėliau” arba vengia kalbėti apie pinigus – tai raudonas signalas.
24/7 pasiekiamumas. Mirtis nepasirenka laiko. Įmonė, kuri dirba su tarptautiniais atvejais, turi būti pasiekiama bet kuriuo paros metu. Tai ne prabanga, o būtinybė.
Aiškus veiksmų planas. Per pirmąjį pokalbį jie turėtų sugebėti jums paaiškinti, kas vyks toliau, kokių dokumentų reikės, kokios bus jūsų užduotys ir kokias jie paims ant savo pečių.
Nebijokite užduoti klausimų:
– Kiek kartų esate vežę palaikus iš šios šalies?
– Kiek laiko paprastai užtrunka visas procesas?
– Kas įeina į galutinę kainą, o už ką reikės mokėti papildomai?
– Ar turite partnerius toje šalyje?
– Kaip vyks komunikacija – ar turėsiu vieną kontaktinį asmenį?
Ką daryti su darbu, kasdieniais reikalais ir kitais įsipareigojimais
Gyvenimas nesustoja, net kai atrodo, kad turėtų. Per pirmąsias 24 valandas reikia pagalvoti ir apie praktinius dalykus.
Darbas. Informuokite savo darbdavį nedelsiant. Lietuvoje įstatymai numato laisvas dienas artimo giminaičio mirties atveju, bet tai paprastai 2-3 dienos. Jei mirtis įvyko užsienyje ir reikės vykti ten arba organizuoti pervežimą, greičiausiai prireiks daugiau laiko. Kalbėkite atvirai su darbdaviu – dauguma žmonių tokiose situacijose būna supratingi.
Jei turite mažamečių vaikų, pagalvokite, kas jais pasirūpins artimiausias dienas. Jums reikės laiko skambučiams, vizitams į įstaigas, dokumentų tvarkymui. Nejauskite kaltės prašydami pagalbos – tai ne silpnybė, o protingas prioritetų nustatymas.
Finansiniai įsipareigojimai. Jei mirusysis gyveno užsienyje, greičiausiai ten yra jo butas, daiktai, galbūt automobilis. Per pirmąsias 24 valandas nereikia spręsti visų šių klausimų, bet verta užsirašyti, kad apie tai reikės pagalvoti vėliau. Jei žinote, kad jis mokėjo nuomą ar turėjo kitų reguliarių mokėjimų, galbūt verta pranešti atitinkamiems žmonėms apie situaciją.
Socialiniai tinklai. Tai jautrus klausimas, bet apie jį reikia pagalvoti. Ar norite, kad informacija apie mirtį būtų vieša? Jei taip – kas ir kaip praneš? Jei ne – įspėkite artimiausius žmones, kad kol kas neplatintų informacijos. Kartais netikėtai apie mirtį sužino tolimi pažįstami ir pradeda skambinti su užuojauta būtent tada, kai jums reikia susikaupti ir tvarkyti dokumentus.
Psichologinė pusė: kaip pasirūpinti savimi organizuojant viską
Dabar kalbėkime apie tai, apie ką retai kas kalba – apie jūsų pačių būseną. Organizuoti artimojo palaikų pervežimą iš užsienio yra ne tik logistinis, bet ir milžiniškas emocinis iššūkis.
Per pirmąsias 24 valandas jūs greičiausiai būsite adrenalino režimu – kūnas mobilizuoja visas jėgas, jūs skambinate, sprendžiate. Tai normalu. Bet svarbu suprasti, kad šis režimas negali tęstis be perstojo.
Keli praktiniai patarimai:
**Nelikite vieni.** Jei įmanoma, paprašykite, kad kas nors būtų šalia – draugas, kitas šeimos narys, kaimynas. Net jei tas žmogus nieko nedarys, vien jo buvimas padeda. Jis gali užsirašinėti informaciją, kai jūs kalbate telefonu, pagaminti arbatos, priminti pavalgyti.
**Delegavimas nėra silpnybė.** Jei yra žmonių, kurie siūlo padėti – leiskite jiems tai daryti. Kas nors gali paskambinti į laidojimo namus Lietuvoje, kitas – surinkti reikiamus dokumentus iš namų, trečias – informuoti kitus giminaičius. Jums nereikia visko daryti patiems.
**Užsirašykite viską.** Jūsų atmintis dabar dirba ne 100%. Tai ne jūsų kaltė – tai normalus organizmo atsakas į stresą. Todėl užsirašykite kiekvieną pokalbį: su kuo kalbėjote, kada, ką jums pasakė, ką reikia padaryti toliau. Vėliau šie užrašai bus neįkainojami.
**Leiskite sau jausti.** Tarp skambučių ir dokumentų tvarkymo jums gali užplūsti emocijos – ašaros, pyktis, netgi keistas juokas. Tai visai normalu. Nekovokite su tuo. Jei reikia – pasitraukite į kitą kambarį, išsiverkite, suduokite į pagalvę. Paskui grįžkite prie reikalų.
**Pagrindinės fiziologinės poreikiai.** Skamba banaliai, bet daugelis žmonių užmiršta valgyti, gerti vandenį, miegoti. Nustatykite sau priminimus telefone, jei reikia. Jūsų kūnui dabar reikia energijos – neįmanoma organizuoti visko, jei alpsite iš bado ar nuovargio.
Kai viskas susiklosto į vieną paveikslą
Pirmosios 24 valandos po žinios apie artimojo mirtį užsienyje yra kaip labirintas migloje. Bet turėdami aiškų planą, žinodami, kam skambinti ir ko tikėtis, galite išvengti daugelio klaidų, kurios vėliau sukeltų papildomo streso ir komplikacijų.
Prisiminkite: nėra kvailų klausimų. Jei kažko nesuprantate – klauskit. Jei kažkas atrodo neaišku – prašykite paaiškinti dar kartą. Geros palaikų pervežimo įmonės, ambasadų darbuotojai, laidojimo namų atstovai – visi jie yra matę šimtus tokių situacijų ir supranta, kokioje būsenoje esate.
Leiskite sau priimti pagalbą – ir profesionalią, ir artimųjų. Niekas nenori atsidurti tokioje situacijoje, bet kai jau taip nutiko, svarbu žinoti, kad nesate vieni. Yra žmonių ir institucijų, kurių darbas – padėti jums šiuo sunkiausiu metu.
Ir paskutinis dalykas, kurį norėtume pasakyti: po kelių savaičių ar mėnesių, kai viskas bus baigta, greičiausiai nė neprisiminsit daugelio detalių iš šių pirmųjų 24 valandų. Bet prisiminsit, kad sugebėjote. Kad, nepaisant skausmo ir chaoso, padarėte tai, ką reikėjo padaryti. Ir tai jau yra daug.
