Paskutinė kelionė namo: ką reikia žinoti apie palaikų parvežimą
Kai užsienyje miršta artimas žmogus, skausmas susipina su praktiniais rūpesčiais – kaip pervežti velionio palaikus į Lietuvą? Šis procesas ne tik emociškai sudėtingas, bet ir finansiškai varginantis. Palaikų transportavimas iš tolimų šalių gali kainuoti tūkstančius eurų, todėl valstybės teikiama parama tampa gyvybiškai svarbi daugeliui šeimų.
“Pirmiausia žmonės susiduria su šoku ir nežinomybe”, – pasakoja Užsienio reikalų ministerijos Konsulinių paslaugų skyriaus vadovė Eglė Vaitkevičiūtė. “Dažnai artimieji net nežino, kad egzistuoja tokia parama, o sužinoję – kad dokumentų tvarkymas nėra toks sudėtingas, kaip įsivaizduoja.”
Pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, kai emigracijos srautai vėl suaktyvėjo, ministerija sulaukia vis daugiau prašymų kompensuoti palaikų parvežimo išlaidas. Tačiau ne visi žino, kas jiems priklauso ir kaip teisingai pateikti prašymą.
Kas turi teisę į valstybės paramą?
Lietuvos Respublikos piliečių, mirusių užsienyje, palaikų parvežimo išlaidų kompensavimo tvarka numatyta Vyriausybės nutarime. Pagrindinė sąlyga – velionis turi būti Lietuvos pilietis. Tačiau egzistuoja ir kiti kriterijai:
- Mirusysis turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą
- Prašymą turi teikti artimieji giminaičiai (sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai, seserys) arba kiti įpėdiniai
- Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo mirties datos
“Dažnai žmonės nežino, kad parama priklauso ne tik tiems, kurių artimieji mirė būdami turistinėje kelionėje, bet ir tiems, kurie užsienyje gyveno ilgesnį laiką”, – pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Jonas Petrauskas.
Svarbu paminėti, kad kompensacija neapima visų išlaidų – valstybė kompensuoja iki 5000 eurų, priklausomai nuo faktinių išlaidų ir atstumo. Tačiau šios sumos dažniausiai pakanka pagrindinėms transportavimo išlaidoms padengti.
Dokumentų labirintas: ką reikia pateikti?
Kai artimieji sužino apie galimybę gauti kompensaciją, dažnai juos išgąsdina dokumentų sąrašas. Tačiau procesas nėra toks sudėtingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Štai pagrindiniai dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- Prašymas kompensuoti palaikų parvežimo išlaidas (standartinė forma)
- Mirties liudijimas arba jo kopija, patvirtinta notaro
- Dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su mirusiuoju
- Sąskaitos faktūros, patvirtinančios palaikų parvežimo išlaidas
- Banko sąskaitos, į kurią bus pervesta kompensacija, rekvizitai
“Dažniausiai žmonės sutrinka dėl užsienyje išduotų dokumentų. Juos reikia išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas notaro”, – aiškina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialistė Greta Paulauskienė.
Ji rekomenduoja nelaukti, kol bus surinkti visi dokumentai – jei trūksta vieno ar kito, vis tiek verta pateikti prašymą, o trūkstamus dokumentus pristatyti vėliau. “Svarbiausia nepraleisti šešių mėnesių termino nuo mirties datos”, – primena specialistė.
Užsienio reikalų ministerijos vaidmuo: pagalba kritinėje situacijoje
Kai užsienyje miršta Lietuvos pilietis, pirmasis kontaktinis taškas dažniausiai būna Lietuvos ambasada arba konsulatas toje šalyje. Diplomatinės atstovybės darbuotojai ne tik informuoja artimuosius apie nelaimę, bet ir suteikia pirminę konsultaciją dėl palaikų parvežimo.
“Mūsų konsuliniai pareigūnai padeda šeimoms susisiekti su vietinėmis laidojimo paslaugų įmonėmis, paaiškina dokumentų tvarkymo procedūras ir informuoja apie galimybę gauti kompensaciją”, – pasakoja Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tomas Bičiūnas.
Konsulai taip pat gali padėti:
- Gauti mirties liudijimą ir kitus būtinus dokumentus
- Susisiekti su vietinėmis institucijomis
- Padėti organizuoti palaikų transportavimą
- Suteikti informaciją apie vietines laidojimo tradicijas ir reikalavimus
Ypač sudėtingais atvejais, kai šeima neturi finansinių galimybių iš karto apmokėti palaikų parvežimą, Užsienio reikalų ministerija gali suteikti konsulinę paskolą, kuri vėliau turės būti grąžinta valstybei.
Praktinės kliūtys ir kaip jas įveikti
Palaikų parvežimas – tai ne tik biurokratinis, bet ir logistinis iššūkis. Skirtingos šalys turi skirtingus reikalavimus, o kartais procesas gali užtrukti ilgiau nei tikėtasi.
Marija Kazlauskienė, kurios brolis mirė Australijoje, dalijasi patirtimi: “Didžiausia problema buvo laiko juostų skirtumas ir kalbos barjeras. Kai Lietuvoje naktis, Australijoje – darbo diena. Be to, vietinės laidojimo įmonės neturėjo patirties dirbant su Lietuva.”
Ekspertai pataria:
- Iš karto kreiptis į Lietuvos ambasadą ar konsulatą toje šalyje
- Paprašyti rašytinių instrukcijų apie visą procesą
- Išsiaiškinti, ar šalyje nėra specifinių reikalavimų (pvz., balzamavimas)
- Pasiteirauti, ar nėra tiesioginių skrydžių į Lietuvą – tai gali sumažinti išlaidas
- Pasirūpinti dokumentų vertimais iš anksto
“Kartais verta samdyti vietinį vertėją, kuris galėtų padėti bendrauti su institucijomis”, – rekomenduoja Bičiūnas. “Tai gali kainuoti papildomai, tačiau sutaupys daug laiko ir nervų.”
Kompensacijos išmokėjimas: terminai ir niuansai
Pateikus visus reikiamus dokumentus, kompensacijos išmokėjimo procesas paprastai trunka iki 30 kalendorinių dienų. Tačiau realybėje terminas priklauso nuo kelių veiksnių:
- Ar pateikti visi reikalingi dokumentai
- Ar dokumentai tinkamai užpildyti
- Ar nereikia papildomos informacijos iš užsienio institucijų
“Dažniausiai sprendimas priimamas per dvi-tris savaites, jei visa dokumentacija tvarkinga”, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. “Pinigai pervedami į nurodytą sąskaitą per 5-7 darbo dienas po sprendimo priėmimo.”
Svarbu žinoti, kad kompensacija mokama eurais, nepriklausomai nuo to, kokia valiuta buvo apmokėtos paslaugos. Jei sąskaitos išrašytos kita valiuta, suma konvertuojama pagal Europos Centrinio Banko nustatytą kursą mokėjimo dieną.
Kai parama nepriklauso: alternatyvūs pagalbos šaltiniai
Ne visais atvejais šeimos gali gauti valstybės kompensaciją. Pavyzdžiui, jei velionis nebuvo Lietuvos pilietis arba nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje. Tokiais atvejais verta ieškoti alternatyvių pagalbos šaltinių:
- Kelionių draudimas – jei velionis turėjo kelionių draudimą, jis gali padengti palaikų transportavimo išlaidas
- Darbdavio parama – kai kurios įmonės, ypač tarptautinės korporacijos, turi specialius fondus darbuotojų šeimoms nelaimės atveju
- Bendruomenės parama – užsienio lietuvių bendruomenės dažnai organizuoja lėšų rinkimo akcijas
- Savivaldybių parama – kai kurios Lietuvos savivaldybės turi socialinės paramos programas, kurios gali padengti dalį laidojimo išlaidų
“Verta kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių – net jei negalite gauti kompensacijos iš valstybės, savivaldybė gali suteikti vienkartinę pašalpą”, – pataria socialinės paramos ekspertė Aušra Mikalajūnienė.
Paskutinė kelionė: kai biurokratija susitinka su žmogiškumu
Palaikų parvežimas iš užsienio – tai procesas, kuriame susipina biurokratiniai reikalavimai ir gilūs žmogiški išgyvenimai. Valstybės parama šioje situacijoje tampa ne tik finansine pagalba, bet ir ženklu, kad pilietis nėra paliktas vienas net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
“Mano mamos palaikus parvežėme iš Ispanijos. Procesas užtruko beveik dvi savaites, bet konsulato darbuotojai buvo nepaprastai supratingi ir padėjo kiekviename žingsnyje”, – prisimena Klaipėdoje gyvenanti Vaida. “Kompensacija padengė beveik visas išlaidas, o tai buvo didžiulė pagalba mūsų šeimai.”
Ekspertai pataria nesivaržyti prašyti pagalbos ir užduoti klausimus – konsuliniai darbuotojai ir ministerijų specialistai supranta situacijos sudėtingumą ir yra pasiruošę padėti. Svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno dokumento ir procedūros slypi pagrindinis tikslas – padėti artimiesiems oriai atsisveikinti su išėjusiu žmogumi ir sugrąžinti jį į namus paskutinei kelionei.
Galbūt ateityje procesas taps dar paprastesnis – ministerijos jau svarsto galimybę supaprastinti dokumentų pateikimo tvarką ir sukurti elektroninę sistemą, kuri leistų pateikti prašymus internetu. Tačiau kol kas svarbiausia – žinoti savo teises ir laiku kreiptis dėl paramos, kad finansiniai rūpesčiai neapsunkintų ir taip sunkaus netekties laikotarpio.
